šnebždėti

šnebždė́ti, šnẽbžda, -ė́jo 1. žr. šnabždėti 1: Bil tik pamato, kur šnẽbžda, ir pilia (šaudo) Trgn. 2. Gmž žr. šnabždėti 4: Jau užkimai, kad šnebždì JnšM. Su kuom tu ten, mergele, šnebždi? LTR(Rš). | refl.: Ko te šnẽbždatės susėdę?! Švnč.